Netyčia radau SUSLONopolus dienoraščio ištrauka =]
2008.05.01
Na va, pagaliau sugriove ;D.
Kovas 20, 2009 at 11:55 pm (Uncategorized)
Netyčia radau SUSLONopolus dienoraščio ištrauka =]
2008.05.01
Na va, pagaliau sugriove ;D.
Sausis 18, 2009 at 12:07 am (Uncategorized)
Masiškai puola MB aljansas Baltiją…
Ąžuolinis(realistas): Pažiūrėkim kas bus.
Marelis (pesimistas): Blogiau būt negali.
Artuaras (optimistas): Gali =D
Nts
Sausis 18, 2009 at 12:03 am (Uncategorized)
Sveiki visi beskaitantys. Na kagi, senokai berašiau. Gaila, vis laiko trūksta – sesija ir pan, bet manau neužilgo turėtume grįžti prie Baltijos blogo gyvavimo =].
Nts
Lapkritis 24, 2008 at 9:27 pm (Uncategorized)
Šiek tiek išemiau idomesnių citatų iš Baltijos žaidėjų aprašymų, kurios privertė mane nusišypsoti =]]]
Lapkritis 10, 2008 at 10:57 am (Uncategorized)
Na ką, puikiai atšventėm gimtadieni =]. Dėkui chebra jums.
Spalis 24, 2008 at 9:36 pm (Uncategorized)
Tags: Baltija, chat, istorija, logs, sukūrimas
Čia yra pagrindinės iškarpos iš to, kaip kūrėsi Baltija. Tekstas gan ilgas, todėl verta skaityti tik tiems, kam tikrai įdomu, kas nori prisiminti gerus laikus, ir kas nori tiesiog pakelti nuotaiką =].
Lino pirmasis laiskas kvieciantis junktis i bendra ally
SoundFloor 07/10/30
be temos 06:45:28
Spalis 21, 2008 at 10:59 pm (Uncategorized)
Tags: Baltija, chat, fun
Musu bendravimo chate ipatumai =D, smaguma.
Spalis 17, 2008 at 7:10 am (Uncategorized)
Siaučiantis lietus, vėtra… Atrodytų begalinis kelias, kuris kaip ir viskas – turi savo pradžia ir pabaiga. Čia tu išgyveni viską: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir abejingumą… Čia tu turi savo vaidmenį daugią siužetinėje dramoje. Kiekvienas iš mūsų turi savo likimą, kuris bus gal aiškus tik žaidimo pabaigoj. O gal tu išvis nesuprasi, ką tu čia veiki. Bet palikti šitą pasaulį yra tas pats, kaip matyti dramoje žūstant vienam iš herojų. O dar blogiau, kai tas herojus esi tu…
Ateis diena, kai kiekvienas supras, ant kiek jis prisirišo prie jį supančios šeimos. Tai bus diena, kai paliksi ją. Būtent tada, tu suprasi ko reikia, kad taip atsitiktų. Arba busi apgautas laikinumo, ir tik dėka atsitiktinumo, o gal žmonių, kuriems jauti per ilga laiką užtarnautą pagarbą ir artimumą, tu grįši. Ir tik didžiausi gyvenimo sutrikimai duos mums galimybę palikti tai, ką mes iš tikrųjų mylime. Mes mylime tai, ką kuriam kartų, kas tampa mūsų kasdienybe ir mūsų antruoju gyvenimu. Mes esam šeima, kurios net ir pasaulio pabaiga neišskiria. Ir nesvarbu kaip ta šeima vadinasi, kas pasikeitė ir kas ne, kas dingo ir kas atsirado. Svarbiausia – mes esam kartu.
Nts